MAITINIMAS

Vaikų maisto konsistencijos, temperatūros ir skonio modifikavimas.

Nors minkštą maistą lengviau atkąsti, gali būti sunkiau kramtyti.

Kietesnis ir tirštesnis maistas teikia daugiau taktilinių ir propriocepcinių impulsų, todėl aktyvina apatinio žandikaulio, lūpų, skruostų, liežuvio judesius.

Jeigu sunku kontroliuoti kramtymo metu trupantį maistą pvz.: sausainį, siūloma sudrėkinti jį.

Kūdikių ryklinio rijimo pradžiai pagreitinti rekomenduojama vartoti atšaldytus pieno mišinius.

Aštresnis maistas gali pagerinti kasnio formavimą ir greitesnį stūmimą burnos ertme, nes vaikas supranta, kad burnos ertmėje yra maisto.

Kai vaikas visiškai negali čiulpti, naudojami bedugniai buteliukai su vienkartiniais maišeliais.

Puodelis su išpjova pagerina kai kurių vaikų liežuvio padėtį, nes nereikia atlošti galvos.

Puodeliai su snapeliais palengvina lūpų ir skruostų funkciją.

Esant stipriam kandimo refleksui naudojami guminiai šaukšteliai.

Kūdikiams ir mažiems vaikams naudojami šaukšteliai su negilia įduba. Didesni šaukštai tinka vaikams, kurių viršutinės lūpos judesiai yra pakankamai aktyvūs.

Šiaudeliai naudojami lūpų veiklai skatinti.

Sensorinė gynyba

Siekiant išvengti sensorinės gynybos ar norint ją sušvelninti, kai vaikai autistiški ar padidėjusi jų raumenų įtampa, vieną valandą prieš maitinimą jie gali būti pasupami ant kelių ar supamojoje kėdėje, hamake, stipriai priglaudus prie savęs panešiojami, pasiūbuojami ant kamuolio.

Jei vaikas visiškai neryja rekomenduojama maitinamą šokdinti ant didelio kamuolio prieš tai pagal galimybes atpalaidavus raumenis.

Sensorinei gynybai sušvelninti arba, atvirkščiai, sensoriniams pojūčiams paskatinti gali būti naudojami skirtingos faktūros rankšluosčiai, šepečiai, šepetėliai, dygliuoti kamuoliai ir t.t.

Vaikų, kurių mažas tonusas, kūneliui nuvalyti ir nusausinti naudojami masažiniai rankšluosčiai ar kempinėlės, šluostymo judesiai spaudžiamo tipo. Gali būti rengiamas elastinėmis kelnėmis, rengiamas kombinezonais.

Tokia veikla padeda vaikui gauti įvairią sensorinę informaciją. Be to jo dėmesys nukreipiamas nuo maisto į kitus dirgiklius.

Sensorinės gynybos išvengti motinos ir vaiko ryšiui sustiprinti taikoma muzikos terapija.

Sensorinės gynybos išvengti padeda stiprus spaudimas, stiprus vaiko nugaros glostymas, vibracinio pobūdžio judesiai.

Šiltų ar šaltų maisto produktų vartojimas. Ledo gabaliukas. Atšsaldyti čiulptukai, pieno mišiniai.

Vaiko mokymas dėti į burną švarius daiktus, žaislus.

Jautrumą pradėti mažinti nuo nejautriausių kūno vietų.

Grojant muzikai vaikas gali būti stipriai spaudžiant glostomas ar tapšnojama jo liemuo, krūtinė, rankos, kojos, galva.

Mokymas čiulpti

Ieškojimo refleksą ir čiulpimą skatina ir švelnus lūpų tapšnojimas, kuris gali būti atliekamas pagal muzikos ritmą.

Čiulpimą skatina ritmingas ir vienodu tempu liežuvio glostymas pirštu. Pirštas (užsimovus guminį antpirštį) įdedamas į burną ir juo braukiama liežuvio paviršiumi atgal ir pirmyn. Galima naudoti ir buteliuko čiulptuką.

Jei vaikas neleidžia įkišti piršto į burną, pirštu liečiamas, tapšnojamas ar braukomas lūpų išorinis paviršius.

Papildomos maitinimo sistemos naudojamos tada, kai vaikas labai nespringsta.

Mokyti atlikti liežuvio judesius pirmyn ir atgal galima duodant vaikui gerti iš puodelio, į kurį įpilama tiršto skysčio.

Mažylis prie čiulpimo judesių, kai liežuvis juda aukštyn ir žemyn, pereina 6-9 mėn., nors šiuos judesius geba atlikti ir anksčiau.

Liežuvio judesiams aukštyn ir žemyn sudaryti rekomenduojama ritmiškai pirštu tapšnoti liežuvį.

Šaukštelis, pertrintas ar sutirštintas maistas. Šaukštelis su maistu įdedamas į burną ir liežuvis švelniai spaudžiamas žemyn. Spaudžiant liežuvį, žemyn leidžiasi ir viršutinė lūpa.

Siekiant išmokyti stabiliai laikyti žandikaulį: vaikui tarp dantų nuo vieno burnos kampo iki kito įdedamas kokteilio šiaudelis., skatinama kuo ilgiau išlaikyti šiaudelį. Sagos laikymas, kuri įdedama tarp lūpų ir dantų (2-3 cm skersmens sagą įveriamas siūlas).

Padidėjusiam burnos jautrumui sumažinti naudojami žaislai, skirti žaisti burna. Liežuvio spaudimas mentele, šaukšteliu.

Pratinant gerti iš puodelio, kartais leidžiama dantimis laikyti puodelio kraštą. Gerti iš puodelio lengviau jei naudojamas sutirštintas skystis, nes jis ne taip greitai teka iš burnos ar į burną. Mažiau springsta, nes lengviau reguliuoti skysčio tėkmę.

Rijimo įgūdžių tobulinimas

Jeigu visiškai nėra rijimo reflekso, vaikas maitinamas pro zondą.

Rijimui skatinti naudojamas šiaudelis ar pipetė, kuria ant liežuvio užpakalinės dalies lašinami maži vandens lašeliai.

Minkšojo gomurio lankai liečiami labai šalta mentele, užšaldytais vatos tamponais, ledo lazdelėmis.

Mokyti taisyklingo kvėpavimo (pūtimo pratimai).

Mokymas kąsti ir kramtyti

Į marlės gabalėlį įviniojama maisto, surišama virvute, surištas maisto gabaliukas dedamas tarp dantų burnos šone. Kramtant išsiskiria maisto sultys, o tas katina rijimą.

Maistas dedamas tarp dantų kandamojo paviršiaus burnos šone. Vaikui į rankas duodamas pailgas, gerai nulaikomas maisto gabalėlis (lašinių, pikantiško sūrio lazdelė, sausainis, kukurūzo lazdelė, duonos riekė ir pan.).

Maži maisto gabalėliai gali būti dedami už skruostų. Skruostas padeda juos nustumti į burnos vidurį. Maistui perkelti iš vienos burnos pusę į kitą reikšmingi šoniniai liežuvio judesiai. Liežuvio šonai gali būti stimuliuojami pirštu, vatos gabalėliu, elektriniu dantų šepetėliu.

Normalizuoti oralinio aparato raumenų įtampą ir jautrumą galima tik tada, kai yra stabili vaiko kūno padėtis – ramiai guli ant nugaros.

Per maitinimą patrupinti sausainių ar kukurūzų ant vienos ar kitos šoninių dantenų vidinės pusės.

LITERATŪRA

Ivoškuvienė, R., Gružaitė, V., Martusevičienė, V., Pečiulienė, O. (2004). Rijimo sutrikimų šalinimas. Šiauliai: VšĮ Šiaulių universiteto leidykla.